Sveiki, aš Vilija Narutavičienė

Gyvenimas – tai savęs pažinimo amžinas ieškojimas! Kai kažko ieškai, tai ir atrandi. Prieš keletą metų visai netikėtai prisiliečiau prie natūralios vilnos. Šis vėlimoprocesas mane tiesiog užbūrė.
Pristatant savo kūrybos veiklą norisi tarti literatūrologo R. Tamošaičio žodžius “ŽMOGUS BE KŪRYBOS – TAI KAIP MEDIS BE LAPŲ”.

„Kūryba”– ypatinga žmogaus veikla, kurios metu sukurti kūriniai parodo kūrėjo vidinį nematomą pasaulį.
Mano kūrybinė veikla mažiau ar daugiau lydėjo daugelį metų. Nejučiomis mane traukė menas, grožis.. Nuo pat vaikystės nėriau, mezgiau, siuvinėjau, pyniau, iš popieriaus karpiau įvairius rankdarbius. Mano vaikystės lėlės tapdavo modeliukais, kuriuos pati puošdavau savo rankų darbo gaminiais. Savo kurtais iš džiovintų žolelių atvirukais ir kitokiais rankdarbiais sveikindavau savo artimuosius ir draugus. Mano močiutė buvo tautodailės meistrė, nėrusi unikalias lino servetėles, užuolaidas. Prisimenant ją, mano širdyje atgimė noras sekti močiutės pėdomis, išsaugant šią nėrimo techniką, o taip pat vieną seniausių Lietuvoje – vilnos vėlimo amatą. Šis noras 2021m. išsipildė. Buvau priimta į Lietuvos tautodailininkų sąjungos narius. Kūryba man – tai atsipalaidavimas ir meditacijos forma. Tai neapčiuopiamas laiko pojūtis, kuris man dovanoja savirealizacijos neišmatuojamus lobius.
Pagrindinis tikslas, jog kūryba iš saviraiškos peraugtų į harmoniją. Trokštu, kad skleisdama savo kūrybą, nors lašeliu prisidėčiau prie grožio sklaidos aplinkai.
Kūrybos įkvėpimo semiuosi aplink supančioje gamtoje. Mano kasdieniniai įkvepėjai -tai šeima, draugai, žmonės, kurie mane skatina eiti tolyn. Man svarbūs seminarai, mokymai, knygos, autoritetai..
Kartais mano kūrybinė veikla prasiplečia. Kartais norisi gaminti natūralius rankų darbo muilus, o kartais lieti iš natūralaus vaško žvakes ir dovanoti savo artimiesiems. Ir nežinia kur toliau nuves mane Kūrybos Mūza.
ESU BE GALO DĖKINGA KŪRYBOS MŪZAI, KURI GLOBOJA IR VEDA MANE ŠIUO KŪRYBINIU KELIU.